Jeigu retoriniai klausimai galėtų išspręsti kilusią dilemą – uždavinėtumėme juos ir uždavinėtumėme. Tačiau filosofinio pamąstymo dažniausia /šiandien, Lietuvoje, Vilniuje, architektūroje/ neužtenka – arba tai nebeturi prasmės arba pašnekovas naudojasi kita kriterijų sistema arba apskritai absurdas įsigali arba…
2008 12/12 – įsimintina data architektūros studentams /lietuvaičiams/. Geriausių baigiamųjų darbų paroda-konkursas įvyko, nugalėtojai išrinkti, bet… pabandykime pasižiūrėti kitaip.
1/ geriausio baigiamojo darbo /bakalauro kategorijoje/ neverta net nagrinėti – tą puikiai padarė kompanija A2SM galima nesutikti tik su viena jų išsakyta mintimi – vgtu kala į klyną. Bet tiek jau to. Daug svarbiau yra pastebėti, kad darbo autorė apskritai nesukūrė NAMO. Jo nesimato.
2/ geriausią baigiamąjį darbą /magistro kategorijoje/ aptarti verta, ir dar kaip verta. Visų pirma – klaikiai juokinga kai urbanistiką bandoma suvaidinti. Suprantama, jog retam architektui žodis urbanistika reiškia tą, ką ir turėtų reikšti. O šiame darbe ypatingai jaučiamas paleko kūrybinės mašinos sukonstruotas požiūris į erdvių modeliavimą miesto kontekste – kaip didžiojo minimalisto K.L. prisipažinimas (o juk jis yra vienas didesnių autoritetų vgtu kalvėje) – f*** the context. Taip ir atsitiko. Panelė G.G. nepateikia absoliučiai jokio urbanistinio sprendinio – vadinasi spjauna į miestą kaip antropogeninį darinį. Akivaizdu, jog pasirinktas lengviausias “projekto įsodinimo” kelias – apsitveriant begalinio storio siena. Toks metodas neleidžia projekto identifikuoti Vilniuje, jau nekalbant apie kitus fundamentinius architektūrinių kompleksų formavimo principus. FOCUS.PUBLICSPACE panagrinėjus “kalėjimo projektą”kyla tokie retoriniai pamastymai:
- kodėl “kompetetinga” vertinimo komisija nevertina studijų proceso, neskaito aiškinamųjų raštų, neįvertina projektų apimties, nemato projektų esmės ir nesvarsto jų legitimumo.
- kiek tęsis darbo vertinimas pagal maketo dydį /nematant darbo esmės/ tik prašau nekalbėkite apie ‘įspūdį”.
- kada ateis supratimas, jog vizualizacijos yra vargiai geriau nei gera urbanistinė koncepcija su nepaklydimu morfotipe, erdvių tekėjime, miesto struktūroje.
- kaip galima lyginti “idėją” dizaineriška maniera sukirpti skritulį /pavadinant jį pavilijonu/ su miesto struktūros sutvarkymo koncepcija /nuo istorijos nagrinėjimo/ iki konkrečių architektūrinių pasiūlymų miesto centrui.
Galima tęsti beveik iki begalybės, bet jeigu retoriniai klausimai galėtų išspręsti kilusią dilemą… pagarbiai – gėda.
2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienis
suvaidinta urbanistika
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
2 komentarai:
mmm, manding gg darbe tikslas ir buvo visiškai atriboti objektą nuo miesto. abu kalėjimo variantai, pateikti dar trečiam semestre, kalbėjo apie šią urbanistinę atskirtį kaip tikslą. buvo pasirinktas - įžeminimo, o ne iškėlimo - kelias. aišku, įdomi būtų Atvira miesto kontekste plaukianti Kalėjimo koncepcija.
šitą darbą vertinu už aiškią socialinę poziciją, nepaisant to, kad yra abejonių keliančių dalykų. tiesa, kituose darbuose tų abejonių dar daugiau.
viena abejonių tokia, kad šis projektas sunkiai apibrėžiamas ir kaip urbanistika, ir kaip architektūra. architektūros kaip tokios nedaug, o urbanistika - intravertiška.
o ten kur minit skritulį-paviljoną - čia apie KDI studento magistro baigiamąjį, ar ne?
man regis fraze "suvaidinta urbanistika" cia yra perdrasi. pastaba, kad kalejimo projekto isodinimas i aplinka aptveriant ji siena nera labai kontekstualus sprendimas galioja tik tuo atveju jei i objekta ziuri kaip i fizini darini urbanistineje aplinkoje. Bet juk darbas koncentruoja demesi ties sociopsichologiniu aspektu, kas nera madinga dizaineriska is tolybiu pasiskolinta priemone. Jurgis Vanagas dar 1996 m. isleido knygele "miesto sociologijos pagrindai" kuri gal ir moraliai siektiek pasenusi, bet vistiek atkreipia demesi i urbanistika kaip i aplinkos formavima netiek fiziniu kiek socialiniu aspektu.
Rašyti komentarą