suvaidinta urbanistika

Jeigu retoriniai klausimai galėtų išspręsti kilusią dilemą – uždavinėtumėme juos ir uždavinėtumėme. Tačiau filosofinio pamąstymo dažniausia /šiandien, Lietuvoje, Vilniuje, architektūroje/ neužtenka – arba tai nebeturi prasmės arba pašnekovas naudojasi kita kriterijų sistema arba apskritai absurdas įsigali arba…
2008 12/12 – įsimintina data architektūros studentams /lietuvaičiams/. Geriausių baigiamųjų darbų paroda-konkursas įvyko, nugalėtojai išrinkti, bet… pabandykime pasižiūrėti kitaip.

1/ geriausio baigiamojo darbo /bakalauro kategorijoje/ neverta net nagrinėti – tą puikiai padarė kompanija A2SM galima nesutikti tik su viena jų išsakyta mintimi – vgtu kala į klyną. Bet tiek jau to. Daug svarbiau yra pastebėti, kad darbo autorė apskritai nesukūrė NAMO. Jo nesimato.

2/ geriausią baigiamąjį darbą /magistro kategorijoje/ aptarti verta, ir dar kaip verta. Visų pirma – klaikiai juokinga kai urbanistiką bandoma suvaidinti. Suprantama, jog retam architektui žodis urbanistika reiškia tą, ką ir turėtų reikšti. O šiame darbe ypatingai jaučiamas paleko kūrybinės mašinos sukonstruotas požiūris į erdvių modeliavimą miesto kontekste – kaip didžiojo minimalisto K.L. prisipažinimas (o juk jis yra vienas didesnių autoritetų vgtu kalvėje) – f*** the context. Taip ir atsitiko. Panelė G.G. nepateikia absoliučiai jokio urbanistinio sprendinio – vadinasi spjauna į miestą kaip antropogeninį darinį. Akivaizdu, jog pasirinktas lengviausias “projekto įsodinimo” kelias – apsitveriant begalinio storio siena. Toks metodas neleidžia projekto identifikuoti Vilniuje, jau nekalbant apie kitus fundamentinius architektūrinių kompleksų formavimo principus. FOCUS.PUBLICSPACE panagrinėjus “kalėjimo projektą”kyla tokie retoriniai pamastymai:

- kodėl “kompetetinga” vertinimo komisija nevertina studijų proceso, neskaito aiškinamųjų raštų, neįvertina projektų apimties, nemato projektų esmės ir nesvarsto jų legitimumo.
- kiek tęsis darbo vertinimas pagal maketo dydį /nematant darbo esmės/ tik prašau nekalbėkite apie ‘įspūdį”.
- kada ateis supratimas, jog vizualizacijos yra vargiai geriau nei gera urbanistinė koncepcija su nepaklydimu morfotipe, erdvių tekėjime, miesto struktūroje.
- kaip galima lyginti “idėją” dizaineriška maniera sukirpti skritulį /pavadinant jį pavilijonu/ su miesto struktūros sutvarkymo koncepcija /nuo istorijos nagrinėjimo/ iki konkrečių architektūrinių pasiūlymų miesto centrui.

Galima tęsti beveik iki begalybės, bet jeigu retoriniai klausimai galėtų išspręsti kilusią dilemą… pagarbiai – gėda.